|
Kruonis miestelis su daugiataute praeitimi, kuriame anksčiau greta
lietuvių gyveno rusai, lenkai, žydai, totoriai bei karaimai. Miestelio
vardas yra vandenvardinės kilmės: per jį teka Kruonės upelis.
1494 m. Lietuvos valdovo Aleksandro laiške
minimas Kroniais pavadintas žemės sklypas, tačiau apie gyvenvietę nieko
nerašoma. 1496 m. Darsūniškio valdytojas Venslavas Kostevičius sprendė
Kruonio ir Darsūniškio gyventojų ginčą dėl miško, kuris buvo priteistas
Kruonio naudai. Taigi XV a. pabaigoje nežinia kuriuo laiku didžiojo
kunigaikščio dvaro žemėse įsikūrusi Kruonio gyvenvietė tikrai egzistavo.
Kruonio dvaras kone tris šimtmečius nuo
1570 iki 1831 m. priklausė Oginskių giminei. Būten iš čia jie pasklido
po Lietuvą bei gretimas žemės. Manoma, kad XVI-XVII a. sandūroje ar XVII
a. pradžioje Teodoras Bogdanas Oginskis Kruonyje, dešiniajame Kruonės
upelio šlaite pasistatė naujus puošnius renesanso stiliaus mūrinius
rūmus su erdviomis salėmis ir kambariais, perdengtais kryžminiais
skliautais. Iki mūsų dienų išliko šio pastato griuvėsiai.
XVII a. pradžioje Oginskiai Kruonyje
pastatė ir mūrinę stačiatikių cerkvę su savo giminės laidojimo rūsiu.
Šiame pastate darniai susilieja lietuviškojo renesanso ir stačiatikių
cerkvių struktūrinės bei meninės savybės. Prie cerkvės veikė ir
stačiatikių vienuolynas. 1919 m. cerkvė atiteko katalikams ir buvo
paversta katalikų bažnyčia. Joje šiandien galime pamatyti XVII a.
sukurtus Teodoro Bogdano Oginskio (mirusio 1625 m.) ir jo sūnaus
Samuelio Levo Oginskio (mirusio 1657 m.) skulptūrinius antkapius,
vaizduojančius miegančių riterių figūras su Oginskių herbais.
Slavų gatvėje stovi medinė stačiatikių
cerkvė, pastatyta 1927 m. Joje ir mūsų dienomis vyksta pamaldos per
svarbiausias stačiatikių religines šventes.
Nuo XIX a. vidurio Kruonis ėmė sparčiau
augti: tapo valsčiaus, o XX a. pradžioje ir parapijos centru.
2007 m. patvirtintame Kruonio herbe
pavaizduotas elektros energijos simbolis žaibas, kadangi vietovė
visoje Lietuvoje žinoma kaip Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės
įsikūrimo vieta.
Informacijos šaltinis:
Kaišiadorių muziejus
|
