Kruonio kultūros centras
Mūsų tautos kultūra – ne vieną tūkstantį metų augintas
ąžuolas, kurio negalime užmiršti ar apleisti. Privalome jį
puoselėti ir auginti visi kartu.
Kruonio kultūros centras (KC) – Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, įkurta 2008 m. spalio 14 d. padalinimo būdu reorganizavus Kaišiadorių kultūros centrą. Kultūros centras pagal veiklos pobūdį yra daugiafunkcis. Jis prieinamas visiems vartotojams, savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria ir vykdo menines, neformaliojo švietimo, pramogines programas, ugdo ir tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius, kuria ir skleidžia profesionalųjį meną. Kultūros centro veiklos tikslas – puoselėti etninę kultūrą ir gyvąją tradiciją, mėgėjų meną, rengti ir įgyvendinti edukacines, menines, neformaliojo ugdymo programas ir projektus, plėtoti švietėjišką ir kultūros paveldo sklaidos veiklą, ugdyti ir tenkinti bendruomenės kultūrinius poreikius, sudaryti sąlygas profesionalaus meno sklaidai, puoselėti etninės kultūros tradicijas bei mėgėjų kūrybinę veiklą įvairaus amžiaus asmenims Kruonio seniūnijoje. Kruonio kultūros centre bei Darsūniškyje, Kalviuose ir Vilūnuose esančiose salėse vyksta įvairūs profesionalaus ir mėgėjų meno koncertai, popietės, vakaronės, akcijos, minėjimai, konkursai, šventės, spektakliai, parodos, mokymai, seminarai, mėgėjų meno būrelių ir kolektyvų užsiėmimai, repeticijos. Organizuojamos neformaliojo švietimo kūrybinės stovyklos, edukacijos vaikams ir jaunimui, vykdomi kultūriniai ir meniniai projektai.
Kruonio KC veikia suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo mėgėjų meno kolektyvai, kūrybiniai būreliai vaikams ir suaugusiems, Kalvių tautodailininkių klubas „Prie arbatos puodelio“.
Kruonio KC glaudžiai bendradarbiauja su kitais Kaišiadorių rajono kultūros centrais, Kaišiadorių muziejumi, Kruonio seniūnija ir kaimo bendruomenėmis, Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, parapija, Kruonio mokykla. Kruonio KC – Lietuvos kultūros centrų asociacijos narys.
Kruonio istorija
Kruonis – miestelis su daugiataute praeitimi, kuriame anksčiau greta lietuvių gyveno rusai, lenkai, žydai, totoriai bei karaimai. Miestelio vardas yra vandenvardinės kilmės: per jį teka Kruonės upelis.
1494 m. Lietuvos valdovo Aleksandro laiške minimas Kroniais pavadintas žemės sklypas, tačiau apie gyvenvietę nieko nerašoma. 1496 m. Darsūniškio valdytojas Venslavas Kostevičius sprendė Kruonio ir Darsūniškio gyventojų ginčą dėl miško, kuris buvo priteistas Kruonio naudai. Taigi XV a. pabaigoje nežinia kuriuo laiku didžiojo kunigaikščio dvaro žemėse įsikūrusi Kruonio gyvenvietė tikrai egzistavo.
Kruonio dvaras kone tris šimtmečius – nuo 1570 iki 1831 m. priklausė Oginskių giminei. Būten iš čia jie pasklido po Lietuvą bei gretimas žemės. Manoma, kad XVI-XVII a. sandūroje ar XVII a. pradžioje Teodoras Bogdanas Oginskis Kruonyje, dešiniajame Kruonės upelio šlaite pasistatė naujus puošnius renesanso stiliaus mūrinius rūmus su erdviomis salėmis ir kambariais, perdengtais kryžminiais skliautais. Iki mūsų dienų išliko šio pastato griuvėsiai.
XVII a. pradžioje Oginskiai Kruonyje pastatė ir mūrinę stačiatikių cerkvę su savo giminės laidojimo rūsiu. Šiame pastate darniai susilieja lietuviškojo renesanso ir stačiatikių cerkvių struktūrinės bei meninės savybės. Prie cerkvės veikė ir stačiatikių vienuolynas. 1919 m. cerkvė atiteko katalikams ir buvo paversta katalikų bažnyčia. Joje šiandien galime pamatyti XVII a. sukurtus Teodoro Bogdano Oginskio (mirusio 1625 m.) ir jo sūnaus Samuelio Levo Oginskio (mirusio 1657 m.) skulptūrinius antkapius, vaizduojančius miegančių riterių figūras su Oginskių herbais.
Slavų gatvėje stovi medinė stačiatikių cerkvė, pastatyta 1927 m. Joje ir mūsų dienomis vyksta pamaldos per svarbiausias stačiatikių religines šventes.
Nuo XIX a. vidurio Kruonis ėmė sparčiau augti: tapo valsčiaus, o XX a. pradžioje – ir parapijos centru.
2007 m. patvirtintame Kruonio herbe pavaizduotas elektros energijos simbolis – žaibas, kadangi vietovė visoje Lietuvoje žinoma kaip Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės įsikūrimo vieta.
Lankytinos vietos Kruonio seniūnijoje >>
Informacijos šaltinis: Kaišiadorių muziejus